Paslaugų teikimas negali trukdyti atlikti įstatymų nustatytas antstolio funkcijas. Teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Visais atvejais antstolis privalo teikti pirmumą įstatymų nustatytoms funkcijoms.

Antstolis dėl paslaugų apmokėjimo dydžio ir tvarkos susitaria su klientu sudarydamas sutartį dėl jų teikimo, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Teisė teikti papildomas paslaugas antstoliams suteikta nuo 2003 metų pradžios, kai buvo įgyvendinta antstolių institucinė reforma. Jau tada Vakarų Europos valstybių patirtis leido prognozuoti, kad priverstiniam vykdymui pateikiamų dokumentų skaičius po kelerių privačių antstolių veiklos metų pradės mažėti, o privačių teisinių paslaugų poreikis augs. Todėl buvo pasirinktas toks Antstolių institucijos modelis, kai šalia valstybės deleguotų funkcijų antstoliams suteikiama teisė teikti ir tam tikras teisinės paslaugas.

Senas privačių antstolių veiklos tradicijas turinčiose užsienio šalyse – pavyzdžiui, Olandijoje ir Prancūzijoje – net 70 proc. antstolių veiklos tenka teisinėms paslaugoms ir tik 30 proc. – priverstiniam sprendimų vykdymui. Mūsų šalyje proporcijos kol kas atvirkščios, o tai liudija, kad yra dar daug neišnaudotų galimybių spręsti turtinius konfliktus taikiu būdu, išvengiant bylinėjimosi ir priverstinio pobūdžio priemonių taikymo.